Žuvys

Baltijos jūroje ir Kuršių mariose turime daug rūšių skirtingų žuvų. Labiausiai paplitusios Baltijos jūroje: lašiša, menkė, otas, plekšnė, strimėlė, šprotas, o Kuršių mariose: ungurys, starkis, stinta, ešerys ir kt.

Lašiša

Atlantinė lašiša, dar vadinama „žuvų karaliumi“, yra anadrominė žuvis, o tai reiškia, kad ji gali gyventi tiek gėlame, tiek sūriame vandenyje.

  • Atlantinės lašišos kūno forma yra verpstė – suapvalinta, viduryje plati ir abiejuose galuose siaurėjanti. Forma yra šiek tiek suplota į šonus, o tai būdinga lašišų rūšims.
  • Galva yra palyginti maža, maždaug penktadalis kūno ilgio, o apatiniai suporuoti pelekai yra ryškūs.
  • Kai lašišos neršia, patekusios į gėlą vandenį jos tamsėja iki bronzos spalvos, o neršdamos – dar labiau patamsėja. Pasibaigus nerštui, jos dažnai vadinamos juodosiomis lašišomis. Lašišų pilkoji spalva grįžta joms sugrįžus į jūrą.
  • Šios žuvys užauga iki 1,5 m ilgio ir sveria iki 40 kg.

Menkė

Menkė, arba atlantinė menkė – menkinių šeimos žuvis.

  • Atlanto menkė yra sunkaus kūno, turinti didelę galvą, buką snukį ir po apatiniu žandikauliu esantį ilgą ūsą (įpanašų į esantį ant šamo)
  • Jų spalva skiriasi, svyruoja nuo šviesiai gelsvai žalios iki raudonos ir alyvuogių spalvos, dažniausiai turi tamsesnes dėmes ant galvos, pelekų, uodegos ir kūno. Pilvas yra šviesios spalvos ir dažniausiai dėmėtas
  • Menkė gali užaugti iki 2 metrų ilgio, sverti net iki 96 kg.

Otas

Otas – otinių šeimos plekšniažuvė.

  • Turi plekšnėms būdingą formą – kūnas suplotas, akys vienoje pusėje. Subrendusios žuvies nugarinė pusė tampa pigmentuota, ruda, o pilvo pusė lieka šviesi.
  • Per 26-30 mėn. paprastieji otai išauga iki 1,5 ar 2 kg komercinio svorio.

Plekšnė

Plekšnė – verslinė žuvis priklausanti plekšninių šeimai.

  • Žuvų kūnas plokščias, jų išskirtinis bruožas – šiurkšti oda.
  • Dažniausiai tinklais sugaunama iki 35 cm, o žvejai mėgėjai pagauna 10-15 cm dydžio. Labai vislios ir atsparios užterštumui žuvys. Subręsta 3-4 metų.

Strimelė

Strimelė – silkiažuvių rūšies žuvis priklausanti Atlantinių silkių porūšiui, prisitaikiusi gyventi Baltijos jūroje.

  • Ši žuvis labai nedidelė – jos dydis tik 25-30 cm, svoris siekia 40-80 g.
  • Žuvies nugara tamsi, šonai sidabriškos spalvos, kūnas – plokščias.
  • Žvynai – ploni, maži, lengvai krentantys.

Šprotas

Šprotas – silkinių šeimos žuvis.

  • Šios žuvys pripažįstamos dėl maistinės vertės, nes jose yra daug polinesočiųjų riebalų, kurios laikomos naudingomis žmogaus mitybai.
  • Tai yra nedidelė žuvis, paprastai 12-14 cm ilgio, sverianti tik 14-15 gramų.
  • Ši žuvis turi melsvą ar žalsvą nugarą ir sidabrinius šonus, be tamsių dėmių.

Ungurys

Ungurys – Europinis ungurys (Anguilla anguilla) yra ungurių rūšis, panašių į gyvatę, katadrominė žuvis.

  • Paprastai šios žuvys yra apie 60–80 centimetrų ilgio ir retai siekia daugiau kaip 1 metro, tačiau išimtiniais atvejais gali siekti iki 1,5 m ilgio.
  • Šių žuvų galva maža, o akys – didelės, esančios virš žiočių kampų.
  • Pasižymi stora ir gleivėta oda.